- prukėčia
- prukė́čia scom. (1) kas ne viso proto, kvaiša: Tai prukė́čia: pirštą parodyk, ir prunkštaus! Kp.
Dictionary of the Lithuanian Language.
prukėčia
Look at other dictionaries:
prunkštauti — prùnkštauti, auja ( auna), avo intens. prunkšti: 1. Erž, Škn Sparvų kandžiojami, aikštėje prunkštavo, kėlė galvas arkliai A.Vencl. [Kumelė] ėmė žemes kast, spardytis ir prùnkštaut MitI375. Ir sukinkius šešius žirgus, žirgeliai prunkštavo… … Dictionary of the Lithuanian Language
